Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui icon

Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui


Загрузка...
страницы: 1   2   3   4   5   6
return to the beginning
скачать
^

Socialinio mokymosi teorijos





Kaip teigia Jarvis, Holford ir Griffin (2004), nors mokymasis ilgą laiką buvo tik psichologijos studijų objektas, tačiau jis, kaip ir žinios, yra socialinis konstruktas. Mokymąsi apibūdina net trys socialinės dimensijos: socialinis mokymosi tikslas, socialinė mokymosi struktūra bei socialiniai santykiai, realizuojami mokymosi procese.


Sociologinė funkcionalizmo teorija (Durkheim, 1964; Parsons, 1951; Merton, 1968) aiškina socialinį mokymąsi kaip individo adaptaciją visuomenėje. Anot jos, visuomenės turi išmokti funkcionaliai adaptuotis, kad išgyventų besikeičiančioje aplinkoje. Individai turi išmokti atlikti savo socialinius vaidmenis, kad galėtų būti tokios visuomenės nariai. Jeigu to nepasiseks išmokti, individai imsis antisocialių, disfunkcinių vaidmenų. Tokia visuomenė paprasčiausiai neišgyvens. Iki šiol sociologinės funkcionalizmo idėjos yra populiarios tarp psichologų, edukologų ir švietimo praktikų. Faktiškai šia teorija remiasi ir ekonomistinio požiūrio į besimokančios ir žinių visuomenės vystymą šalininkai, pabrėždami kintančius individų vaidmenis ir būtinybę adaptuotis prie naujų sąlygų.


Tačiau ši teorija individą laiko pasyviu, tik besiadaptuojančiu prie naujų sąlygų, bet jų neveikiančiu; neskiriama dėmesio kolektyvinio mokymosi procesams. Jarvis (1987:14) nurodo, kad individai, priimdami socialines taisykles, iš tikrųjų jas bent modifikuoja ir po to šią modifikuotą versiją skleidžia toliau savo socialiniais ryšiais. Taigi mokymasis nėra vienos krypties procesas. Anot jo, žmonės vienu metu yra ir kultūros produktai, ir jos kūrėjai.


Jarvis, Holford ir Griffin (2004) atkreipia dėmesį į Mead (1934) darbą, kuris, nors ir atstovaujantis socialinės psichologijos bihevioristinėms pozicijoms, yra naudingas, nes gilinasi į socialinės grupės poveikį individui, o mokymosi socialiniame kontekste įžvelgia tris dimensijas: socialinę struktūrą (ypač svarbu – ryšiai), socialinę tvarką (ir jos sąlygotą socialinį užsakymą) bei socialinę grupę. Anot Mead (ten pat), šios trys dimensijos yra pagrindinės, sąlygojančios individo protą ir savąjį „aš“ kaip socialinius konstruktus. Taigi savasis „aš“ priklauso nuo „kitų“. Mead teorija aiškina, kaip asmuo socializuojasi „objektyvizuotoje kultūroje“, ir kad pagrindiniai šios socializacijos dalykai yra „savasis aš“, taip pat kalbos (komunikacijos pagrindo) bei simbolizacijos (veikia įpročių formavimąsi) procesai. Tiesa, ši teorija irgi tik fragmentiškai gali paaiškinti šiuolaikinius mokymosi procesus, vykstančius besimokančioje visuomenėje.


Savivaldžiam mokymuisi reikšminga Bandura (1977) socialinio mokymosi teorija, kuri žmogaus veiklą aiškina kaip kognityvinės elgsenos ir aplinkos determinančių tarpusavio sąveiką. Toks tarpusavio sąveika grįstas deterministinis požiūris leidžia teigti, kad žmogus turi galimybę veikti savo likimą, tačiau tuo pačiu metu jo savivaldumo galimybės yra ribotos. Taigi Bandura teorija pripažįsta, kad žmonės ir aplinka veikia vieni kitą. Tiesa, šios teorijos trūkumas – nepakankamas dėmesys socialiniams vaidmenims, struktūrai ir kultūrai.


Tačiau nė viena iki šiol aptarta teorija nenagrinėjo mokymosi kaip kolektyvinių žinių konstravimo proceso, t.y. kolektyvinio mokymosi.



^

Kolektyvinis mokymasis kaip kolektyvinių žinių konstravimo procesas





Kalbant apie besimokančią visuomenę ir jos darinius, pabrėžiamas mokymasis ne tik individualiame lygmenyje konstruojant personalines žinias, bet ir kolektyviniame (grupės, organizacijos) lygmenyje – kolektyvines žinias. Jarvis, Holford, Griffin (2004:51) kolektyviniu mokymusi laiko „kai ką daugiau nei paprastą tos grupės narių individualaus mokymosi sumą“.


Vis dėlto reikėtų išsamiau paaiškinti kolektyvinio mokymosi sampratą, aiškiau apibrėžiant jo struktūrą. Kolektyvinis mokymasis, kaip jau minėta, visada vyksta didesnėje ar mažesnėje žmonių grupėje, kurioje įgyjama bendros patirties, t.y. konstruojamos kolektyvinės žinios. Tai – kolektyvinio lygmens procesai (iš tikrųjų vyksta dar sudėtingesni procesai, kurie bus atskleisti 5 dalies skyriuje „Besimokanti organizacija“). Tačiau veikdami bendrai, kaip jau minėta nagrinėjant socialinio mokymosi teorijas, žmonės konstruoja ir personalines žinias, mokydamiesi individualiame lygmenyje. Tačiau aiškinant kolektyvinį mokymąsi nevalia užmiršti, kad grupės, organizacijos taip pat veikia socialinėje aplinkoje ir su ja sąveikauja.



^

Mokymosi iš patirties teorijos





Mokymosi visą gyvenimą koncepcijoje, ypač jos antrojoje redakcijoje, akcentuojamas žmogaus mokymasis iš patirties (experiential learning).


Anot Jarvis, Holford ir Griffin (2004:54), patirtis kaupiama visą gyvenimą ir apibūdinama kaip minties forma. Marton ir Booth (1997:122) patirtį aiškina kaip vidinį žmogaus santykį su išoriniu pasauliu. Kaupiamai visą gyvenimą patirčiai būdingi tam tikri epizodai, kai esant konkrečiai situacijai išryškėja vieni ar kiti patirties aspektai. Nors patirties apraiškose ypač akcentuojamas supratimas, patirties sieti vien tik su protu (taip pat kaip ir vien tik su kūnu, pavyzdžiui, judesiais) nederėtų. Patirtis būdinga asmens visumai ir apima kognityvinius, fizinius, emocinius ir dvasinius aspektus. Anot Jarvis, Holford ir Griffin (2004), patirtis apibūdinama žiniomis, įgūdžiais, gebėjimais, požiūriais, vertybėmis, įsitikinimais, jausmais. Reikėtų nuodugniau įsigilinti į procesus, kurie vyksta kaupiant patirtį.


Žmogus, kaupdamas patirtį visą gyvenimą, konkrečiai mokosi iš epizodų. Taigi individas, fiksuodamas patirtį, sąlygotą tam tikro epizodo (ši patirtis gali būti vadinama epizodine), mokosi iš šio epizodo, remdamasis viso savo gyvenimo patirtimi, t.y. savo patirtimi kaip visuma.


Jarvis, Holford ir Griffin (2004:55) atkreipia dėmesį, kad patirties koncepcija apima nemažai variantų:

  • ^ Pirminė patirtis. Ji apibūdinama kaip įgyjama visų ar kai kurių socialinio konteksto aspektų pajauta. Šis socialinis kontekstas egzistuoja tuo pačiu metu, kai patirtis pajaučiama. Pavyzdžiui, vaikas įgyja pirminės patirties, kai pirštu paliečia karštą keptuvę.

  • ^ Antrinė patirtis. Tai – patirtis, gauta iš kito asmens, jam perteikus pirminę savo patirtį. Paprastai antrinė patirtis laiko požiūriu yra nutolusi nuo to socialinio konteksto, kuriame ji susiformavo kaip pirminė. Pavyzdžiui, tėvas perduoda sūnui savo patirtį, pasakodamas, ką jis patyrė, kai netyčiomis koja užmynė ant širšių lizdo. Tėvas perduoda pirminę savo patirtį; sūnui ši patirtis jau antrinė.

  • Aktuali patirtis. Tai patirtis, kuri susiformuoja konkrečiu laiko momentu; laiko požiūriu ji gali būti šiek tiek nutolusi nuo savo konteksto, t.y. epizodo. Pavyzdžiui, žmogus apmąsto, atlieka savo veiklos refleksiją (reflection-of-action).

  • Atgaminama patirtis – tai ankstesnės aktualios patirties prisiminimo procesas.

  • Reali patirtis – tai aktualaus (šiuo metu esančio) konteksto patirtis; žmogus atlieka refleksiją veikdamas (reflection-in-action).

  • Dirbtinė patirtis – tai sukurta patirties forma, išryškinanti kai kuriuos realios ar aktualios patirties aspektus.




Patirties kaupimas vyksta refleksijos būdu pagal vadinamąją Kolb mokymosi spiralę (Kolb, Fry, 1975). Aiškindami spiralės principą, savo komentarus mokymosi iš patirties kontekste pateikia Jarvis, Holfors ir Griffin (2004:58); žr. 1 paveikslą. Jie pabrėžia, kad konkreti patirtis, iš kurios individas mokosi, visada yra epizodinė patirtis. Jis ją stebi, suvokia, išskiria kaip visumą arba akcentuoja jos atskiras dalis ir apmąsto reflektuodamas. Šiai refleksijai jis naudoja viso savo gyvenimo patirtį. Taigi stebima konkreti, epizodinė patirtis, o ją apmąstant remiamasi viso gyvenimo patirtimi. Šito rezultatas – žmogus rekonceptualizuoja savo patirtį, keičia turėtą koncepciją ar koncepcijas, jas transformuodamas suformuoja naują. Daromos išvados, kurios nusako, kaip ši modifikuota koncepcija ar koncepcijos bus taikomos tolimesnėje veikloje. Kitas žingsnis – šios naujos ar modifikuotos koncepcijos diegiamos realioje veikloje ir tikrinamas jų efektyvumas. Taip suformuojama nauja epizodinė patirtis, kuri vėl stebima, reflektuojama, ir vyksta tolesnis ciklas. Visa tai apibendrintai vadinama Kolb spirale. Ši metafora pasirinkta todėl, kad mokymosi proceso „ratas“ kyla aukštyn, tarsi įgydamas spiralės formą ir šitaip rodydamas žmogaus tobulėjimą.




^ 1 pav. Kolb spiralė: mokymosi iš patirties ciklas ( Jarvis, Holford, Griffin, 2004)


Iš tiesų Kolb spiralė dar neparodo visos mokymosi iš patirties ją reflektuojant gilumos. Jarvis modifikavo Kolb spiralę, eksperimentuodamas su besimokančiaisiais: 200 dalyvių dalyvavo 9 skirtinguose seminaruose ir buvo paprašyti detaliau nubraižyti Kolb spiralę taip, kad ji visiškai atspindėtų jų tokio pobūdžio mokymąsi (Jarvis, 1987, 1992, 1995). 2 paveiksle pateikiamas apibendrintas šio tyrimo rezultatas.





^ 2 pav. Modifikuotas mokymosi procesų modelis

(P. Jarvis, J. Holford, C. Griffin, 2004:59)


Jarvis, Holford ir Griffin (2004:59) teigia, kad pateikta schema gal ir neatspindi mokymosi procesų sudėtingumo, bet yra svarbi, siekiant iliustruoti mokymosi iš patirties kompleksiškumą. Pirmiausia pabrėžiama, kad skiriasi epizodinė (3 stačiakampis; žr. 2 pav.) ir visuminė gyvenimo (1 stačiakampis; ten pat) patirtis. Epizodinės patirties susiformavimas gali būti veikiamas ne tik natūralių, bet ir specialiai sukurtų žmogaus gyvenimo faktų, siekiant edukacinių tikslų. Šie epizodai gali būti sukurti mokytojų, vadovų ir pan. Šioje schemoje taip pat matyti, kad žmogaus patirtis yra jo biografijos dalis. Anot Jarvis (1999), biografija atspindi žmogaus gyvenimo patirtį kaip visumą, susiformavusią iš išgyventų epizodų patirties. Ši suvokta buvusi patirtis (past experience) yra vienas svarbiausių suaugusiojo mokymosi komponentų.Jarvis (ten pat) teigia, kad gyvenimo patirtis kaip visuma – tai neišreikštos (implicit), žmogaus neįsisąmonintos žinios. O patirtis, susiformavusi iš atskirų epizodų, yra suvokiama. Tai išreikštos (explicit) žinios.


Pritariant Jarvis (ten pat) mintims apie suvoktos patirties reikšmę, pernelyg kategoriškas atrodo teiginys, jog atskiro epizodo patirtis yra suvokiama. Ji gali būti suvokiama, ypač jeigu epizodas yra apmąstomas reflektuojant. Tačiau ši patirtis gali būti ir nesuvokta, kaip teigia Awad ir Ghazari (2004), ją vadindami „epizodinėmis žiniomis“. Beje, šie autoriai, nors ir nelaiko patirties išreikštomis žiniomis, ją ypač vertina, todėl priskiria „gilioms“, o ne „paviršutiniškoms“ žinioms.

Situacija, į kurią patenka individas, gali būti natūrali jo gyvenimo dalis arba specialiai sukurta (čia dažniausiai kalbama apie edukacines aplinkas, kurias specialiai sukuria pedagogai ar kiti asmenys). Taigi mokymasis iš patirties gali vykti formalaus, neformalaus ir informalaus mokymosi situacijose. Kiekvienoje šioje situacijoje labai svarbi kognityvinė dimensija, tačiau taip pat svarbūs ir fiziniai, dėmesio, vertinamojo pobūdžio (moralinio ir(ar) lūkesčių), pojūčių (kvapas, skonis ir kt.) veiksniai. Žmogaus patirtis yra vidinis konstruktas. Ji gali būti pirminė arba antrinė, aktuali arba atgaminta, reali arba dirbtinė.


Patirti epizodai žmogaus traktuojami savitai, subjektyviai. Vėliau ši epizodinė patirtis, iš karto buvusi labai ryški, paprastai integruojasi į patirties visumą ir nublanksta (išlieka akcentuota tada, jei epizodas ypač ryškus).


Bet kuri patirtis tik tam tikru objektyvumo laipsniu atspindi tikrovę. Žmogui ne visada pasiseka sukurti prasmingą patirtį. Tačiau prasminga sukurtoji patirtis yra svarbus kompetencijos komponentas. Kadangi pagal savo komponentų struktūrą patirtis yra panaši į kompetenciją, todėl patirtis gali tiesiog „ištirpti“ šiose kompetencijos komponentuose.


Gana išsamiai mokymąsi iš patirties apibūdina Miller ir Boud (1996:8 – 10). Tai visuminis mokymasis, kurio pagrindas – jau turima patirtis ir kuris vyksta besimokančiajam aktyviai konstruojant savo patirtį dėl socioekonominio (reikėtų pridurti – ir kultūrinio) konteksto, kuriame ši patirtis įgyjama.


Jarvis, Holford ir Griffin (2004) teigia, kad mokymąsi iš patirties įvairūs autoriai vis kitaip vadina: Schön (1983) tai vadina refleksija veikiant (reflection-in-action), Lave ir Wenger (1991) – situaciniu mokymusi, Mezirow (1991) – transformaciniu (transformative) mokymusi. Refleksija (ir ne tik veikiant, bet ir po veiklos) yra mokymosi iš patirties metodas. Situacinis mokymasis akcentuoja situacijos, iš kurios mokomasi, reikšmę (tai svarbus, tačiau tik vienas mokymosi iš patirties aspektas). Transformacinis mokymasis, Mezirow (ten pat) aiškinamas kaip procesas, kurio metu keičiasi žmogaus turimos patirties schemos, tik detalizuoja mokymosi iš patirties kognityvinius procesus. Todėl sunku sutikti su Jarvis, Holford ir Griffin (2004) pastaba, kad mokymosi iš patirties terminas turi tiek sinonimų: šių autorių minėti terminai atspindi vieną ar kitą mokymosi iš patirties aspektą, bet neparodo jo visumos. Taigi situacinis, transformacinis mokymasis, refleksija aiškina mokymosi iš patirties reiškinį. Ypač svarbi yra refleksija, prie kurios šiame skyriuje dar bus grįžtama.


Viena aišku – patirtis yra mokymosi pagrindas ir jo veiksnys, besimokantieji aktyviai konstruoja savo patirtį, mokymasis yra holistinis ir konstruojamas sociokultūrinėje terpėje, t.y. veikiamas socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkos, kurioje ir vyksta (Miller ir Bound, 1996).


Savivaldaus mokymosi, o ypač mokymosi iš patirties atžvilgiu labai svarbu žmogaus gyvenimo kelias, kurio analizė siekiant asmens tobulėjimo gali atverti dideles galimybes tiek tyrinėtojams, tiek pačiam individui, jeigu jis nori „mokytis, kaip mokytis“ (mokymasis, mokytis vadinamas metamokymusi; šie gebėjimai yra vieni svarbiausių mokymosi visą gyvenimą kontekste).






Download 270 Kb.
leave a comment
Page3/6
Date conversion01.09.2011
Size270 Kb.
TypeДокументы, Educational materials
Add document to your blog or website

страницы: 1   2   3   4   5   6
отлично
  1
Your rate:
Place this button on your site:
docs.exdat.com

The database is protected by copyright ©exdat 2000-2017
При копировании материала укажите ссылку
send message
Documents

upload
Documents

Рейтинг@Mail.ru
наверх