Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui icon

Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui


Загрузка...
страницы: 1   2   3   4   5   6
return to the beginning
^

Konstruktyvizmo teorijos





Konstruktyvizmas yra epistemologinės savivaldaus, taip pat ir savaiminio mokymosi ištakos, į kurias šios medžiagos autorė gilinosi drauge su savo doktorantėmis Balevičiene (2006), Karenauskaite (2004), Stanikūniene (2001), Tautkevičiene (2004), atlikdamos mokymosi paradigma pagrįstų įvairių pedagoginių sistemų, pripažįstančių savivaldų mokymąsi, tyrimus.


Vienas pagrindinių kognityvinio konstruktyvizmo atstovų Piaget (1929), pripažindamas aplinkos įtaką individo žinių formavimuisi, teigė, jog šios žinios nėra paprastas aplinkinio pasaulio atspindys. Individo formuojamos žinios nėra visai tapačios tai informacijai, kuri jį pasiekia iš aplinkos, nes jos yra paties žmogaus aktyviai kuriamos. Fizinis aktyvumas, veikla yra pažinimo pagrindas. Per veiklą pažindamas aplinką, žmogus organizuoja savo mintis taip, kad jos sudarytų prasmę: šias mintis grupuoja pagal svarbumą, jungia. Šitaip individas pritaiko savo mąstymą naujoms idėjoms įsisavinti. Šis pritaikymas vyksta dviem būdais: asimiliuojant ir akomoduojant. Individas konstruoja žinias, panašias patirtis grupuodamas į struktūras, vadinamąsias schemas. Šioms schemoms jungiantis tarpusavyje susidaro konglomeratai – vadinamosios kategorijos. Sukurtos struktūros sąveikauja tarpusavyje ir susiformuoja koncepcijas. Kai žmogus susiduria su nauja patirtimi (informacija), jis ją gali asimiliuoti tik tada, jeigu ši atitinka vidines jo struktūras. Taigi ne kiekvienas pažinimo turinys gali būti asimiliuotas, t.y. integruotas į asmens kognityvinę struktūrą. Drauge su asimiliacija vyksta ir akomodacijos procesai, kai vidinės struktūros pritaikomos prie gautos informacijos ypatumų. Jei informacija prieštarauja individo patirčiai, šis ją arba ignoruoja, arba pradeda kurti naują schemą. Šitaip mokydamasis jis ne tik įgyja žinių, bet ir vysto kognityvinius savo gebėjimus. Piaget (ten pat) išskyrė penkis žmogaus kognityvinio vystymosi etapus, tiesa, jie baigiasi sulaukus 15 metų amžiaus, nors pats autorius yra pripažinęs, kad žmogaus kognityvinis vystymasis tęsiasi ir toliau. Iš esmės Piaget teorija paklojo pagrindus tolimesniems kognityvinio konstruktyvizmo darbams, tačiau susilaukė ir kritikos.


Allman (1984), Riegel (1973), tyrinėdami suaugusiuosius, priėjo prie išvados, kad žmogaus pažinimo procesuose svarbią vietą užima refleksija ir dialektinė mintis, pagrįsta svarstymu, kaip kūrybinę jėgą panaudojant įtampą, kilusią tarp dviejų prieštaravimų, arba tuos prieštaravimus ignoruojant.


Kelly (1963) nagrinėjo žmogų tarsi gyvenantį dviejuose pasauliuose: vienas jų – išorinis, realus, o kitas – paties žmogaus sukurtas išorinio pasaulio atvaizdas, pagrįstas asmenybės konstruktų sistema. Kiekvieną reiškinį žmogus gali vertinti pagal savo konstruktų sistemą, taigi gali skirtingai interpretuoti. Vadinasi, žmogaus „tiesa“ yra subjektyvi. Tačiau jei tos alternatyvos leidžia adekvačiai numatyti ir kontroliuoti įvykius, jos turi lygias teises egzistuoti. Šitaip paaiškinamas visuomenėje egzistuojantis diskursas. „Tiesa“ tampa vis objektyvesnė, jeigu ją aptaria ir jai pritaria kuo daugiau žmonių.


Anot Glasersfeld (1995), mokymasis – tai prasmių kūrimo procesas, kurio tikslas – suprasti aplinkinį pasaulį, o gilėjant šiam supratimui keistis ir pačiam individui. Į klaidas žiūrima teigiamai, svarbu jas išsiaiškinti – šitaip galima geriau suprasti, kaip organizuoti žinias.


Kohlberg (1986) Piaget (1929) teoriją vertino kaip supaprastintai žvelgiančią į žmogaus vystymąsi. Tiesa, remdamasis Piaget, jis sukūrė kognityvinę moralinio vystymosi teoriją, nesiedamas jos su žmogaus amžiumi. Kohlberg (1986) išskyrė tris moralinio vystymosi lygius ir šešias pakopas bei nurodė jų charakteristikas: pirmame lygyje žmogus stengiasi atitikti taisykles ir kitų žmonių interesus; antrame – atlieka savo socialines pareigas, kad užtikrintų socialinės sistemos funkcionavimą; trečiame – nešališkai puoselėja taisykles, siekdamas visų gerovės, laikosi pasirinktų etinių principų, netgi jei jie konfliktuoja su įstatymu. Kohlberg (1986) pastebėjo, kad konceptualus žmogaus mąstymo lygmuo paprastai apima skirtingų jo moralinio vystymosi pakopų mišinį. Gali būti, kad kai kurie žmonės ir nepasiekia aukštesniųjų moralinio išsivystymo lygių.


Sociokultūrinio konstruktyvizmo atstovas Vygotsky (1986), taip pat kritikuodamas Piaget teoriją, tačiau ja ir remdamasis (taip pat ir Dewey, 1938), sukūrė savąją asmenybės vystymosi teoriją. Jis teigė, jog pažinimo šaknys yra sociokultūrinės. Taigi mokymasis neatsiejamas nuo konteksto. Vaikas pradeda mokytis žiūrėdamas į aplinkinius žmones, į socialinį pasaulį. Dviejų skirtingų žmonių vieno ir to paties įvykio suvokimas, tuo pačiu ir išmokimas, gali būti skirtingas. Jis formuojamas veikiant socialinei, kultūrinei, fizinei aplinkai bei individo jau išmoktai simbolių sistemai. Individualus supratimas susiformuoja diskutuojant su kitais žmonėmis. Daug dėmesio skiriama kalbai. Vygotsky tyrimais įrodė, kad yra ryšys tarp motyvo, vidinės kalbos (kalbėjimo savyje), prasmių ir išorinės kalbos. Anot Vygotsky (1986:253), žodžiai be prasmių yra tušti garsai, tačiau žodžiais reiškiamos prasmės, t.y. žmogaus supratimas, kinta. Todėl, norint suprasti kieno nors mintį, neužtenka suprasti tik žodžius – reikia suprasti žmogaus mintį ir netgi šios minties motyvaciją. Žmonės skiriasi savo mokymosi potencialu, kuris priklauso nuo ankstesnės patirties. Priklausomai nuo šio potencialo žmonės taip pat skiriasi savo galimybių mokytis savarankiškai laipsniu. Netgi to paties žmogaus mokymosi savarankiškumo laipsnis gali būti skirtingas, jis priklauso nuo mokymosi objekto, t.y. nuo to, kokios konkrečios srities ir kokio lygmens mokymosi patirtį žmogui reikia panaudoti šiam mokymosi objektui įsisavinti.


Mokymosi atžvilgiu Vygotsky (1986) skiria tris asmenybės išsivystymo lygius. Pirmiausia aktualų išsivystymo lygį, kuris įgalina žmogų veikti visiškai savarankiškai. Jei mokymosi užduotis orientuota į šį lygmenį, žmogaus kognityvinis potencialas panaudojamas, bet nevystomas. Pavyzdžiui, studentui pateikta užduotis yra tokia lengva, kad jis ją greitai išsprendžia, nors pats nieko naujo neišmokta („aš jau visa tai žinojau“). Potencialus išsivystymo lygmuo reiškia, kad pateikta užduotis yra tokia sunki, jog būtinas nuolatinis pedagoginis vadovavimas, kad besimokantysis galėtų kaip nors įvykdyti tą užduotį. Šiuo atveju apie jokį savarankišką mokymąsi negali būti ir kalbos. Anot Vygotsky (1986), pats geriausias variantas yra tarpinė aktualaus ir potencialaus išsivystymo lygių situacija, taip vadinama artimiausio vystymosi zona. Į ją orientavus mokymosi užduotį, besimokantysis pajėgus mokytis pakankamai savarankiškai, nors jam prireikia įtempti intelektualiąsias jėgas, retsykiais arba kažkiek dažniau jis prašosi konsultuojamas. Šiuo atveju besimokantysis turi mokytis sąveikoje su tokia edukacine/mokymosi aplinka, kuri paremtų jo mokymąsi. Kas atsitinka, jeigu tokios aplinkos nėra? Ar besimokantysis patirs nesėkmę? Nemaža tikimybė, kad taip, tačiau ši tikimybė yra mažesnė, jeigu kalbama apie savivaldų besimokantįjį, nes pastarasis šalia kognityvinių gebėjimų turi ir vadybinę kompetenciją: jis geba organizuoti savo mokymąsi taip, kad būtų sukuriamos maksimaliai palankios sąlygos mokytis.


Taigi reikia tam tikrų sąlygų, kad mokymosi pastangos sąlygotų vystymąsi.


Lave ir Wanger (1991) mokymąsi analizavo kaip kasdieninį reiškinį, kuris vyksta ne tik mokykloje, bet ir namuose, keliaujant, bendraujant su draugais ir kitais žmonėmis, taip pat darbo vietoje. Jie ypač pabrėžė mokymąsi vadinamosiose veiklos bendruomenėse (communities of practise).




Download 270 Kb.
leave a comment
Page2/6
Date conversion01.09.2011
Size270 Kb.
TypeДокументы, Educational materials
Add document to your blog or website

страницы: 1   2   3   4   5   6
отлично
  1
Your rate:
Place this button on your site:
docs.exdat.com

The database is protected by copyright ©exdat 2000-2017
При копировании материала укажите ссылку
send message
Documents

upload
Documents

Рейтинг@Mail.ru
наверх