Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui icon

Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui


Загрузка...
страницы:   1   2   3   4   5   6



The S-Team Project has received funding from the European Community's Seventh Framework Programme [FP7/2007‐2013] under grant agreement n°23487


ARGUMENTAVIMAS MOKYMOSI PROCESE


Mokslinė patariamoji medžiaga, atliekantiems S-TEAM projektą (WP5 ir WP7)


Parengė prof. P. Jucevičienė


2010

Contact details:


Project Coordinator:


Professor Peter van Marion

Peter.van.Marion@plu.ntnu.no


Deputy coordinator:

Professor Doris Jorde

doris.jorde@ils.uio.no


Project Manager:

Dr. Peter Gray

graypb@gmail.com


Project Administrator:

Hilde Roysland

hilde.roysland@svt.ntnu.no


S-­‐TEAM website:

www.ntnu.no/s-­‐team


Postal address:

S-­‐TEAM Program for Teacher Education


NTNU

Dragvoll Gard N-­‐7491

Trondheim

Norway


Argumentavimas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip loginis svarstymas, kuris remiasi tam tikromis prielaidomis. Jo komunikacinis pagrindas – dialogas. Dialoginis argumentavimas yra mokslo žinių socialinis konstravimas. Jis ypač naudojamas empirinių žinių interpretavimui.

Įprasta, kad dialogas vyksta tarp dviejų žmonių, vienas kitam ne pasyviai teikiančių informaciją, bet besistengiančių ją įrodyti.

Tačiau tada, kai argumentavimas naudojamas ugdymo/mokymosi procesuose (ypač – gamtos mokslų) , dialogo esmės galimybės gali būti praplečiamos, ją panaudojant trejopai:

a) įprastai, tarp dviejų asmenų: mokytojas- mokinys arba mokinys-mokinys;

b) modeliuojamas dialogas – kai mokytojas veda dialogą su savimi, kaip argumentavimo modelį, kurį, kaip pavyzdį, galėtų fiksuoti jo klausantys mokiniai, kad suprastų jiems perteikiamą medžiagą (pvz., mokytojas įrodinėja teoremą, keldamas klausimą kodėl?, sau prieštaraudamas ir tuos prieštaravimus paneigdamas argumentais ir t.t.);

c) vidinis dialogas – kai dialogą veda mokinys pats su savimi, abejodamas, prieštaraudamas pats sau ir pateikdamas argumentus, kad tuos prieštaravimus eliminuotų ar patvirtintų (taip būna, kai mokinys sąmoningai mokosi usprasti medžiagą, atlieka laboratorinius darbus, siedamas teoriją ir praktiką, sprendžia uždavinius).

Mokslininkai ypač pabrėžia argumentavimo svarbą ne tik mokant/mokantis gamtos mokslų, bet ir šį metodą naudojant siekiant šviesti visuomenę gamtos mokslų srityje. Manoma, kad argumentavimas yra esminis, plėtojant visuomenės supratimą apie gamtos mokslus ir gerinant gamtamokslinį raštingumą.

Plėtojant argumentavimo teoriją būtina atsižvelgti į įvairius požiūrius į mokymąsi, ypač – savivaldų mokymąsi, besiremiantį konstruktyvizmu, socialine mokymosi, kolektyvinio mokymosi, mokymosi iš patirties teorijomis.


^ Savivaldus besimokantysis


Savivaldus besimokantysisi pats sprendžia, kada jis turi būti mokomas, o kada – pats mokytis. Jis geba nusistatyti mokymosi poreikius, atsižvelgdamas į planuojamą gyvenimo kelią, taigi moka identifikuoti savo esamus ir perspektyvinius gyvenimo vaidmenis ir veiklą, pasižymi tobulėjimo ir mokymosi motyvacija, geba planuoti savo mokymąsi, jo rezultatus, pasirinkti reikiamą mokymosi strategiją, spręsdamas, kuriame mokymosi proceso etape jis turi būti mokomas, kieno bei kur, o kuriame turi mokytis savarankiškai. Taip pat jis geba atpažinti reikiamas edukacines ir mokymosi aplinkas bei jomis pasinaudoti. Savivaldus besimokantysis geba realizuoti mokymosi grįžtamąjį ryšį, t.y. pasitikrinti, kas yra išmokta, ar jis eina teisingu mokymosi plano realizavimo keliu. Atsižvelgdamas į gautus rezultatus ir gyvenimo aplinkybes, geba koreguoti savo mokymosi planą. Besimokantysis taip pat geba įgyvendinti mokymosi planą vadybine prasme: akumuliuoja mokymuisi reikalingus išteklius, pasitelkdamas jo mokymusi suinteresuotus subjektus (pavyzdžiui, darbdavius), sudaro mokymosi kontraktą, kurį pasirašo jis pats ir suinteresuoti asmenys, teikiantys materialiuosius ir(ar) intelektualiuosius išteklius mokymuisi (darbdaviai, mokytojai, konsultantai ir pan.), įvairiais būdais prezentuoja įgytą kompetenciją (pavyzdžiui, rengia kompetencijos portfelį).


Taigi savivaldus mokymasis yra susietas su ištisu ugdymo mokslo požiūrių bei žinių virsmu ir reikalauja naujų besimokančiojo bei ugdytojų ir švietimo organizatorių kompetencijų. Šiame skyriuje bus gilinamasi į esmines savivaldų mokymąsi grindžiančias teorijas bei pabrėžiamos tos jų pritaikymo situacijos, kurios atskleidžia sudedamąsias besimokančiojo kompetencijos dalis.


Savivaldus besimokantysis mokosi sąveikaudamas su aplinka ir su savimi, tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Daugelis šiuolaikinių autorių (Ahlberg, Dillon,1999; Jarvis, Holford, Griffin, 2004 ir kt.) pabrėžia konstruktyvizmo teorijų svarbą aiškinant savivaldų mokymąsi. Taip pat yra svarbios socialinio mokymosi bei mokymosi iš patirties arba savaiminio mokymosi (experiantial learning) teorijos, kurios apžvelgiamos šiame skyriuje. Mokantis iš patirties (savaiminis mokymasis) taikomos tokios mokymosi strategijos ir metodai kaip probleminis mokymasis, veiklos tobulinimo tyrimas (action research), kurie plačiai aprašyti ir aptarti mokslinėje literatūroje, todėl šioje monografijoje jiems atskiro dėmesio neskiriama. Tačiau labai svarbu įsigilinti į mokymosi iš patirties kaip gyvenimiškos veiklos aspektus, kurie svarbūs vystant besimokantį miestą. Todėl šiame skyriuje bus ieškoma atsakymo į klausimus: ar visada gyvenime pasinaudojama galimybe mokytis iš patirties? Kaip žmogus formuoja savo žinias? Koks yra formalaus mokymosi ir mokymosi iš patirties santykis? Kas yra formalaus ugdymo rezultatas?




Download 270 Kb.
leave a comment
Page1/6
Date conversion01.09.2011
Size270 Kb.
TypeДокументы, Educational materials
Add document to your blog or website

страницы:   1   2   3   4   5   6
отлично
  1
Your rate:
Place this button on your site:
docs.exdat.com

The database is protected by copyright ©exdat 2000-2017
При копировании материала укажите ссылку
send message
Documents

upload
Documents

Рейтинг@Mail.ru
наверх